Prancūzija ruošiasi daugiau protestų prieš antrąjį parlamento balsavimo turą, kuris įvyks šį rytą ir tikimasi, kad jį laimės griežtieji dešinieji Marine Le PenNacionaliniame ralyje.
Balsavimas prasidėjo 8:00 (6:00 GMT) ir tęsis iki 18:00 arba 20:00 didžiuosiuose miestuose, kai bus paskelbtos balsavimo sąmatos.
Praeitos nakties vaizdai iš Paryžiaus parodė, kad dešimtys populiarių parduotuvių, įskaitant „Zara“ ir „Pull & Bear“, buvo užtvertos už medinių lentų ir langinių, vis labiau baiminamasi dėl kairiųjų riaušių, kurios gali sprogti gatvėse, praėjusią savaitę mieste prasidėjus riaušėms.
Kai kurios Paryžiaus centrinės vietos yra susirūpinusios dėl galimų protestų, įskaitant Rue de Rivoli, Operos rajoną ir Eliziejaus laukus.
Prancūzijos vidaus reikalų ministerija paskelbė apie 30 000 policijos pareigūnų dislokavimą visoje Prancūzijoje, įskaitant 5 000 Paryžiuje, kad galėtų kovoti su galimais neramumais.
Šį rytą prieš antrąjį parlamento balsavimo turą, baiminantis protestų, didžiųjų gatvių parduotuvės visame Paryžiuje buvo pastebėtos.
Kai kurios Paryžiaus centrinės vietos yra susirūpinusios dėl galimų protestų, įskaitant Rue de Rivoli, Operos rajoną ir Eliziejaus laukus.
Demonstrantai susirinko Respublikos aikštėje protestuoti prieš kylantį dešiniųjų judėjimą po „Rassemblement National“ pergalės pirmalaikių visuotinių rinkimų ture Paryžiuje (Prancūzija) 2024 m. birželio 30 d.
Protestuotojams demonstruojant prieš Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio sambūrio partiją, sudegė barikada
Policijos pareigūnai, kovojantys su riaušėmis, atstūmė protestuotojus Paryžiaus gatvėse po pirmojo balsavimo turo birželio 30 d.
Praėjusią savaitę tūkstančiai įniršusių rinkėjų apšvietė šiukšles, išdaužė vitrinas ir paleido fejerverkus po to, kai Marine Le Pen Nacionalinis mitingas (RN) pasiekė pergalę pirmame pirmalaikių parlamento rinkimų ture, vykusiame birželio 30 d.
Policininkų minios buvo paleistos visame Paryžiuje, ypač Place de la Republique, kur iki pat ryto buvo matyti policijos susirėmimai su protestuotojais.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, RN surinko apie 33 procentus balsų, po to seka kairiųjų Naujojo liaudies fronto aljansas su 28 proc.
Po šokiruojančių rezultatų vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas sakė, kad politikai iš viso spektro susidūrė su žodine ir fizine prievarta – dažnai klijuodami kampanijos plakatus.
Jis prancūzų transliuotojui BFMTV sakė, kad keli išpuoliai buvo „itin rimti“ – tris savaites trukusią kampaniją temdė smurtas, dėl kurio kai kurios aukos buvo paguldytos į ligoninę.
Prieš sekmadienį vyksiantį įtemptą antrąjį balsavimo turą Darmaninas patvirtino, kad Paryžiaus gatvėse bus daugiau policijos, nes perspėjo: „Reikia bijoti smurto protrūkių“.
Iki šiol buvo suimta mažiausiai 30 įtariamųjų iš „itin įvairios kilmės“ – tarp jų yra RN kandidatai ir kairiojo sparno politikai.
Ateina kaip „Nekenčiamą“ ir „nepopuliarų“ Macroną jo paties partija paragino nepatekti į jo kampanijos teismo proceso akiratį. kai trečiadienį buvo užpultas vyriausybės atstovas Prisca Thevenot.
Thevenot, kandidatė į Macrono vadovaujamą centristinį aljansą Ensemble, sakė, kad ji kartu su deputatu ir partijos aktyvistu iškabino rinkimų plakatus Medone netoli Paryžiaus, kai grupuotė juos užpuolė.
Vyriausybės atstovė spaudai Prisca Thevenot atskleidė, kad ji trečiadienį buvo užpulta iškabindama rinkimų plakatus Meudon mieste netoli Paryžiaus.
Protestuotojai savo mieste išdaužė vitrinas
Šiukšliadėžės buvo apverstos ir padegtos, į orą pasklidus aitrūs dūmai
Jaunos moterys, bandančios mėgautis naktimis mieste, buvo priverstos stovėti už šarvuotų policininkų
2024 m. birželio 30 d. Paryžiuje, Prancūzijoje, tūkstančiai Liaudies fronto (Front Populaire, kairiosios koalicijos) šalininkų žygiavo gatvėse prie Respublikos aikštės.
Žmonės stebėjo fejerverkus, išleistus per demonstraciją prieš Prancūzijos kraštutinius dešiniuosius Paryžiuje
Thevenoto pavaduotojas ir partijos aktyvistas po išpuolio buvo nugabenti į ligoninę.
„Simbolinį smurtą žodžiais greitai pakeitė fizinis smurtas“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė ji, o atakos motyvai vis dar tiriami.
Marie Dauchy, RN kandidatė Savojoje, sakė, kad trečiadienį buvo užpulta maisto turguje per kampaniją ir paskelbė, kad atsisako lenktynių.
Jos partijos lyderė ir triskart kandidatė į prezidentus Marine Le Pen socialiniame tinkle X, anksčiau buvusioje „Twitter“, pareiškė, kad du vyrai „bailiai“ užpuolė Dauchy.
Per praėjusią savaitę po balsavimo vykusius protestus ant asfalto buvo išrauti šiukšlių dėžės su jų turiniu, o protestuotojai užtvindė gatves, mojuodami plakatais ir raketomis.
Jaunos moterys, bandančios mėgautis naktimis mieste, buvo priverstos stovėti už šarvuotų policininkų, kurie su lazdomis ir ašarinėmis dujomis privertė aktyvistus atgal, o ugniagesiai buvo iškviesti gesinti protestuotojų sukeltus gaisrus.
Jei kraštutinių dešiniųjų apranga po šiandieninio antrojo balsavimo turo surinks absoliučią daugumą, Macronas bus priverstas savo ministru pirmininku paskirti 28 metų RN prezidentą Jordaną Bardelą.
Nacionalinio ralio (Rassemblement National, RN) prezidentas Jordanas Bardella paskelbė pareiškimą 2024 m. birželio 30 d. Paryžiuje, Prancūzijoje. Bardella būtų paskirtas ministru pirmininku, jei RN sekmadienį gautų absoliučią daugumą
Marine Le Pen džiaugsmingai pareiškė, kad Macrono partija buvo „iššluota“, nes ji šventė praėjusio savaitgalio pergalę, o RN dabar ruošiasi antrajam ir paskutiniam rinkimų turui šiandien.
RN pergalė taip pat būtų pirmas kartas, kai kraštutiniai dešinieji perima valdžią Prancūzijoje nuo nacių okupacijos Antrojo pasaulinio karo metu.
Paskutiniai kraštutinių dešiniųjų Prancūzijos lyderiai buvo Philippe’as Pétai ir jo ministras pirmininkas Pierre’as Lavalis, vadovavęs Vichy režimui, kuris Antrojo pasaulinio karo metu bendradarbiavo su naciais.
Iš viso per pirmalaikius rinkimus sprendžiama dėl 577 apygardų, po vieną kiekvienai vietai Nacionalinėje Asamblėjoje, žemuosiuose parlamento rūmuose.
Iš viso per pirmąjį turą buvo išrinkti 76 įstatymų leidėjai, iš kurių 39 atstovauja RN ir jos sąjungininkams, todėl antrajame ture liko 501 rinktinė.
