Prancūzų rinkėjai sekmadienį susirinko į paskutinį itin svarbių rinkimų turą, kuris, kaip tikimasi, paliks kraštutinius dešiniuosius kaip didžiausią jėgą labai susiskaldžiusiame parlamente.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, iki 17.00 val. (1500 GMT) balsavo apie 59,71 procento rinkėjų – daugiausiai šiame įstatymų leidybos lenktynių etape nuo 1981 m., kai iki balsavimo liko trys valandos.
Prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė pirmalaikius rinkimus trejais metais anksčiau, kai jo pajėgos buvo sutriuškintos per birželį vykusį Europos Parlamento balsavimą, o tai, regis, atsitraukė.
Prancūzijoje nuotaikos įtemptos – 30 000 policininkų yra dislokuoti siekiant išvengti problemų, o rinkėjai nerimauja dėl galimo rinkiminio žemės drebėjimo, pakeisiančio politinę aplinką.
Rosheimo kaime, esančiame už rytinio Strasbūro miesto, „skausmingas“ 72 metų Antoine’as Schrameckas sakė baiminantis, kad Prancūzija sulauks „respublikos istorijos lūžio“.
O Tourcoing mieste, netoli šiaurės rytinio Lilio miesto, 66 metų pensininkė Laurence Abbad sakė, kad po rezultatų paskelbimo bijo smurto. „Yra tiek daug įtampos, žmonės eina iš proto“, – sakė ji.
Prezidentas Eliziejaus rūmuose turėjo surinkti ministrą pirmininką Gabrielį Attalą ir savo kadenciją baigiančios centristinės koalicijos partijų lyderius, o balsavimas tęsėsi, naujienų agentūrai AFP sakė šaltiniai jo stovykloje.
