Otava baigia savo ilgai lauktą Arkties užsienio politiką su inuitų lyderiais, kad jie būtų paleisti iki metų pabaigos, Kanadai ruošiantis antrajam Trumpo prezidentavimui ir didėjant Kinijos bei Rusijos grėsmei jos suverenitetui.
Inuitų lyderiai ir federaliniai ministrai penktadienį susitiko Otavoje, kad aptartų politikos detales, įskaitant Arkties ambasadoriaus atkūrimą.
Karūnos ir čiabuvių santykių ministras Gary Anandasangaree sakė CBC naujienoms, kad užsienio reikalų ministrė Mélanie Joly dirba su inuitų partneriais, siekdama paskirti ką nors į pareigas.
Anksčiau šį rudenį JAV federalinė vyriausybė paskyrė Michaelą Sfragą pirmuoju JAV ambasadoriumi Arkties reikalams.
„Manau, kad mums, kaip šaliai, būtų tik strategiškai svarbu su savo sąjungininkais ir visomis kitomis nacionalinėmis valstybėmis žaisti daugiau diplomatinės erdvės“, – sakė Natanas Obedas, Inuitų Tapiriit Kanatami (ITK) prezidentas.
Kas bus paskirtas šiam vaidmeniui, susidurs su rimtais iššūkiais, įskaitant išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo spaudimą Kanadai didinti išlaidas gynybai, įtampą dėl čiabuvių teisių ir Kinijos bei Rusijos keliamas grėsmes.
„Investuojame į Arktį“, – penktadienį prancūzų kalba žurnalistams sakė Joly. „Jungtinės Valstijos tikisi, kad Kanada tai padarys, todėl esame įsitikinę, kad mūsų požiūris į gynybą taip pat yra naudingas visiems“.
Naujoji Kanados gynybos politika, kuri per ateinančius du dešimtmečius įsipareigoja papildomai skirti 73 milijardus dolerių gynybos išlaidų, daugiausia dėmesio skiria grėsmėms Arkčiai. Juo siekiama priartinti Kanadą prie NATO karinių išlaidų tikslo, kurį valstybėms narėms sudaro du procentai nacionalinio bendrojo vidaus produkto, tačiau Kanada šio tikslo nepasieks iki 2030 m.
Kalgario universiteto Karinio saugumo ir strateginių studijų centro laikinasis direktorius Robas Huebertas sakė, kad egzistuoja realus pavojus, kad Kanada bus vertinama kaip laisvamanė.
„Kanados vyriausybės yra linkusios daug kalbėti apie Arkties suvereniteto apsaugą, tačiau jos dažniausiai pasigenda veiksmų“, – sakė jis.
„Manyti, kad mūsų priešai lauks mūsų iki 2030-ųjų, kad būsime pasiruošę, tai tiesiog kvaila.
Kanada susiduria su JAV iššūkiu
Huebertas sakė, kad Arktis yra nulinis pagrindas mažinti Rusijos prezidento Vladimiro Putino, kuris vis dažniau kalba apie branduolinių ginklų paleidimą iš Rusijos Tolimosios Šiaurės, grėsmes.
Jis sakė, kad Pekinas signalizuoja, kad ketina sekti Rusijos pavyzdžiu ir atsiimti teritorijas, kurios, jo nuomone, buvo nesąžiningai atimtos iš Kinijos, pavyzdžiui, Taivanas. Jei taip atsitiks, sakė jis, kinai gali pradėti dislokavimą Arktyje, kad atitrauktų dėmesį, kad sumažintų Amerikos pajėgų koncentraciją Indijos ir Ramiojo vandenyno regione.
„Tai yra amerikiečių atitraukimas“, – sakė Huebertas.
Jis pridūrė, kad Kanada yra prastai pasirengusi susidoroti su būsimais iššūkiais.
Kinija stato ledlaužius, įskaitant vieną su giluminio nardymo povandeniniu laivu, Huebert teigimu, gali kilti pavojus giliavandeniams kabeliams.
Otava taip pat stato naujus ledlaužius ir planuoja pakeisti savo povandeninių laivų parką, tačiau ilgojo nuotolio raketų sekimo sistema, kurią ji kuria Šiaurės Amerikos aerokosminės gynybos vadavietei (NORAD) Arktyje, visiškai pradės veikti tik 2033 m.
Kanada taip pat gali susidurti su trintis su JAV dėl Šiaurės vakarų perėjos. Buvęs JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo atmetė Kanados pretenzijas dėl jūros kelio kaip „neteisėtas“ per pirmąją D. Trumpo kadenciją Baltuosiuose rūmuose.
Inuitų lyderiai nuo pavasario dirbo su Joly ir jos komanda Global Affairs kurdami naują Arkties užsienio politiką. Obedas sakė, kad tai bus progresyvi strategija, kuri leis inuitams dalyvauti užsienio pokalbiuose, kurie turi įtakos Arkčiai.
Inuitų lyderiai tikisi naujos infrastruktūros
Obedas sakė, kad Kanada gali diegti naujoves bendradarbiaudama su čiabuviais – ir pereiti nuo neramios istorijos, kurioje inuitų dalyvavimas buvo ignoruojamas, ir netgi perkėlė inuitus iš šiaurės Kvebeko į Aukštąją Arktį, kad patvirtintų Arkties suverenitetą Kanadai.
„Tikrai tikiuosi, kad galime nutolti nuo minties, kad mūsų bendruomenės neturi jokios įtakos Arkties militarizacijai“, – sakė Obedas.
„Ši politika ir besitęsiantys teigiami Kanados vyriausybės ir inuitų santykiai leidžia mums įveikti tą šokiruojančios nepagarbos žmogaus teisėms palikimą ir nukreipia mus į vietą, kurioje teisėtai dalyvaujame pokalbyje“.
Plėtojant naujus gynybos objektus Arktyje, inuitų lyderiai tikisi, kad federalinė vyriausybė taip pat nuties naujus kelius, vandens ir kanalizacijos infrastruktūrą savo bendruomenėse.
Jie taip pat ieško bendro naudojimo naujų jūrų prievadų ir pakabų – tai gali būti sudėtinga, kai Kanada 2026 m. pirmą kartą pristatys naujus F-35 naikintuvus, nes jiems reikalingas didesnis saugumas.
Anandasangaree sakė, kad viskas, ką Kanada stato Arktyje, turi būti priimta vietos bendruomenių.
„Negalime ir toliau laikytis kolonijinio požiūrio į šiaurę ir ypač į inuitus“, – sakė jis.
„Jie turi būti labai svarbi pokalbio ir sprendimų priėmimo dalis“.
