NATO narystės pasiūlymas Kijevo kontroliuojamoje teritorijoje baigtų „karštą karo etapą“. UkrainaTačiau bet koks pasiūlymas prisijungti prie karinio aljanso turėtų būti išplėstas visose šalies dalyse, kurios patenka į tarptautiniu mastu pripažintas sienas, interviu transliuojamame sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Zelenskio pasisakymai penktadienį rodė galimą kelią į sunkų kelią, su kuriuo Ukraina laukia būsimos narystės NATO. Liepos mėnesį Vašingtone vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime 32 narės paskelbė, kad Ukraina eina „negrįžtamu“ keliu į narystę. Tačiau viena iš kliūčių judėti į priekį buvo požiūris, kad prieš prisijungiant prie Ukrainos sienos turi būti aiškiai nubrėžtos, kad nebūtų klaidinga, kur įsigalios aljanso tarpusavio gynybos paktas.
„Negalite duoti kvietimo tik vienai šalies daliai“, – sakė Ukrainos prezidentas interviu „Sky News“, kurį dubliavo JK transliuotojas, ištraukoje. „Kodėl? Nes taip atpažintum, kad Ukraina yra tik ta Ukrainos teritorija, o kita – Rusija.
„Taigi teisiškai, pagal įstatymą, mes neturime teisės pripažinti okupuotos teritorijos Rusijos teritorija“, – sakė jis.
Nuo karo pradžios 2022 m. Rusija eikvoja didžiulius kiekius ginkluotės ir žmonių gyvybių, kad pasiektų nedidelę, bet stabilią teritorinę naudą beveik penktadaliui Ukrainos, kurią ji jau kontroliuoja Rytų ir Pietų Ukrainoje.
„Jei norime sustabdyti karštą karo etapą, po NATO skėčiu turėtume perimti mūsų kontroliuojamą Ukrainos teritoriją. Štai ką mes turime padaryti, greitai. Ir tada Ukraina gali diplomatiškai susigrąžinti kitą savo teritorijos dalį“, – sakė jis.
Kvietimas Ukrainai prisijungti prie NATO yra vienas iš pagrindinių Zelenskio „pergalės plano“, kurį jis spalį pristatė Vakarų sąjungininkams ir Ukrainos žmonėms, punktų. Šis planas vertinamas kaip būdas Ukrainai sustiprinti savo ranką bet kokiose derybose su Maskva.
Anksčiau šią savaitę naujasis NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad aljansui „reikia eiti toliau“, kad palaikytų Ukrainą jos kovoje su Rusijos invazija. Tikimasi, kad karinė pagalba Kijevui ir žingsniai siekiant užbaigti karą bus labai svarbūs darbotvarkėje, kai NATO narių užsienio reikalų ministrai susitiks Briuselyje gruodžio 3 d., kur vyks dviejų dienų susitikimas.
Tačiau bet koks sprendimas Ukrainai prisijungti prie karinio aljanso pareikalaus ilgesnio proceso ir visų valstybių narių sutikimo.
Gaukite kasdienes nacionalines naujienas
Kartą per dieną gaukite svarbiausių dienos naujienų, politinių, ekonominių ir aktualijų antraštes.
Taip pat yra neaiškumų dėl išrinktojo prezidento Donaldo Trumpo užsienio politikos pozicijos. Nors Trumpas žadėjo per vieną dieną užbaigti Rusijos invaziją į Ukrainą, jis viešai nediskutavo, kaip tai galėtų įvykti. Trumpas trečiadienį taip pat paskelbė, kad 80-metis Keithas Kelloggas, labai apdovanotas pensininkas trijų žvaigždučių generolas, dirbs jo specialiuoju pasiuntiniu Ukrainai ir Rusijai.
Balandžio mėn. Kellogas rašė, kad „kad būtų užbaigtas Rusijos ir Ukrainos karas, reikės stiprios „America First“ vadovybės, kuri sudarytų taikos susitarimą ir nedelsiant nutrauktų karo veiksmus tarp dviejų kariaujančių šalių“.
Tuo tarpu per vienintelius savo kampanijos debatus su viceprezidentu Kamala Harris D. Trumpas du kartus atsisakė tiesiogiai atsakyti į klausimą, ar jis nori, kad Ukraina laimėtų karą, o tai kelia susirūpinimą, kad Kijevas gali būti priverstas priimti nepalankias sąlygas bet kokiose derybose.
Zelenskio pareiškimas paskelbtas tuo metu, kai Ukraina susiduria su didėjančiu spaudimu 1000 kilometrų (620 mylių) fronto linijoje. Savo naujausioje ataskaitoje Vašingtone įsikūrusi karo studijų institutas šeštadienį pranešė, kad Rusijos pajėgos neseniai pajudėjo netoli Kupiansko, Torecko ir netoli Pokrovsko bei Velyka Novosilkos – svarbiausio Ukrainos kariuomenės logistikos maršruto.
Ukrainos oro pajėgos šeštadienį paskelbė, kad šalį užpuolė dešimt Rusijos bepiločių orlaivių, iš kurių aštuoni buvo numušti virš Kijevo, Čerkasų, Kirovorado, Dniepropetrovsko ir Chersono regionų. Vienas bepilotis orlaivis grįžo į Rusijos okupuotą teritoriją, o paskutinis dronas dingo iš radaro, dažnai tai buvo elektroninės gynybos naudojimo ženklas.
Tuo tarpu Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad šalies oro gynybos sistemos numušė 11 Ukrainos bepiločių orlaivių. Tiek Sočio meras Andrejus Prošuninas, tiek Rusijos Dagestano srities vadovas Sergejus Melikovas, abu esantys Rusijos pietvakariuose, teigė, kad per naktį jų regionuose buvo sunaikinti dronai. Apie aukas nepranešta.
Penktadienį Ukrainos prezidentas paskelbė apie daugybę karinės vadovybės pasikeitimų, sakydamas, kad norint pagerinti situaciją mūšio lauke, reikia permainų personalo valdyme.
Generolas Mykhailo Drapatyi, vadovavęs Charkovo gynybai šiais metais per naują Rusijos puolimą prieš antrąjį pagal dydį Ukrainos miestą, buvo paskirtas naujuoju Ukrainos sausumos pajėgų vadovu. Olehas Apostolis buvo paskirtas naujuoju vyriausiojo vado pavaduotoju, atsakingu už karinio rengimo gerinimą.
Vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskyi taip pat penktadienį paskelbė, kad sustiprins dalinius Donecke, Pokrovske ir Kurachovėje papildomomis atsargomis, amunicija, ginklais ir karine technika.
© 2024 The Canadian Press
