Mažiausiai 33 milijonai nigeriečių iki 2025 m. gyvens badu, kaip teigiama Cadre Harmonisé pranešime, šalyje tvyrant sunkumams nuo prezidento Bola Tinubu administracijos perėmimo 2023 m. gegužę.
Šiuo metu prognozuojama, kad šalyje gyvens apie 223,8 mln., o Nigerijos gyventojų skaičius padidės alkis 2025 metais išaugo nuo 7 mln. 2023 m.
Federalinės vyriausybės vadovaujamos ir partnerių, įskaitant Jungtinių Tautų Pasaulio maisto programą, remiamoje Cadre Harmonisé ataskaitoje buvo pasmerktas maisto trūkumas Nigerijoje, nes 2025 m. birželio–rugpjūčio mėn. prognozuojama, kad 33,1 mln.
Nuo 2024 m. spalio iki gruodžio mėn. 25,1 mln. žmonių tikriausiai patirs maisto trūkumą. Tarp jų šiaurės rytų valstijose gyvena 3,8 mln. Prognozuojama, kad iki 2025 metų šis skaičius išaugs iki 5 mln.
“Tai reiškia nerimą keliantį 7 milijonų žmonių padidėjimą, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, dėl ekonominių sunkumų, rekordinės infliacijos, klimato kaitos padarinių ir nuolatinio smurto šiaurės rytinėse šalies valstijose.
„Numatoma, kad 2024 m. spalio–gruodžio mėn. 25,1 mln. žmonių patirs ūmų maisto trūkumą net ir derliaus nuėmimo sezono įkarštyje. Iš jų 3,8 mln. gyvena šiaurės rytų valstijose, ir prognozuojama, kad šis skaičius išaugs iki 5 mln.“, – pranešimą citavo „Channels TV“.
Pagal WFP5,4 milijono vaikų ir beveik 800 000 nėščių ir krūtimi maitinančių moterų gresia ūmi netinkama mityba.
“Maždaug 5,4 milijono vaikų ir beveik 800 000 nėščių ir krūtimi maitinančių moterų gresia ūmi netinkama mityba arba išsekimas šešiose labiausiai nukentėjusiose valstijose: Borno, Adamavos ir Jobės šiaurės rytuose bei Sokoto, Katsinoje ir Zamfaroje šiaurės vakaruose. Iš jų nerimą keliantys 1,8 milijono vaikų gali susidurti su sunkia ūmia mitybos nepakankamumu (SAM) ir jiems prireikti ypatingos mitybos. WFP pranešė.
Pasak pranešimo, „prognozės padidėjimą lėmė dabartiniai ekonominiai sunkumai, rekordinė infliacija, klimato kaitos poveikis ir nuolatinis smurtas šiaurės rytų valstijose.
“Kiti pagrindiniai veiksniai, skatinantys maistą nesaugumas šalyje yra klimato kaitos padariniai, ypač potvyniai, kurie tiesiogiai veikia didėjančias tiek maisto, tiek būtiniausių ne maisto prekių ir paslaugų kainas.
„Šiaurės rytų valstijų tendencijų analizė rodo, kad nuo 2018 m. nuolatinis arba didėjantis maisto trūkumo lygis. Žmonių, kuriems reikia skubios pagalbos, skaičius nuo 2020 m. birželio kasmet išaugo mažiausiai 4 mln.“, – priduriama pranešime.
