Maisto mažmenininkai yra pasitikėjimo deficito viršuje
Straipsnio turinys
Kanados maisto vientisumo centras neseniai paskelbė savo ataskaitą apie vartotojų pasitikėjimą maisto pramone.
2 reklama
Straipsnio turinys
Nuo 2016 m. pasitikėjimo lygis nusistovėjo iki garbingo lygio, tačiau situacija dramatiškai pasikeitė.
Remiantis naujausia jų apklausa, precedento neturintis skaičius kanadiečių dabar mano, kad maisto pramonė eina neteisinga kryptimi. Tuo pačiu metu pasitikėjimas pramone nukrito iki žemiausio lygio per aštuonerius metus. Beveik trečdalis kanadiečių mano, kad pramonė nesugeba sutelkti dėmesio į reikiamus klausimus. Nors tai yra plati kritika, ji kelia pagrįstų ir neatidėliotinų klausimų.
Pavyzdžiui, ūkininkai ir toliau džiaugiasi nemaža vartotojų gera valia. Tačiau ši gera valia dažnai yra labiau nukreipta į ūkininkus kaip asmenis, o ne į jų praktiką.
Kritika, susijusi su pesticidų ir herbicidų naudojimu, pieno išpylimu ūkyje, karvių šėrimu palmių aliejumi siekiant padidinti sviesto riebalų kiekį, etišku elgesiu su gyvūnais ir aplinkosaugos klausimais, tebėra nuolatinis. Ūkininkai dažnai suvokiami kaip sistemos, kurioje dominuoja produktus ir taisykles diktuojančios tarptautinės korporacijos, aukos. Tačiau jiems priartėjus prie vartotojų maisto tiekimo grandinėje, išryškėja skepticizmas ir abejonės.
Straipsnio turinys
Reklama 3
Straipsnio turinys
Maisto perdirbėjai taip pat nuolat tikrinami, ypač dėl „sutraukimo“ ir vadinamųjų itin perdirbtų maisto produktų. Nors šios įmonės diegia naujoves ir tiekia aukštos kokybės produktus, šios pastangos dažnai nesugeba numalšinti visuomenės nepasitenkinimo.
Įtarimai dėl kainų nustatymo, pavyzdžiui, duonos pramonėje, o pastaruoju metu nukreipti į McCain Foods ir Cavendish Farms, o ne su šaldytomis gruzdintomis bulvytėmis, dar labiau mažina pasitikėjimą šiuo pramonės segmentu. Tokie kaltinimai tik sustiprina suvokimą, kad kai kurios įmonės teikia pirmenybę pelnui, o ne sąžiningumui ir skaidrumui, todėl gilinamas vartotojų skepticizmas.
Tačiau pasitikėjimo deficito viršuje yra maisto mažmenininkai. Nesvarbu, ar jie yra nepriklausomi, ar dalis pagrindinių reklaminių antraščių, mažmenininkai dažnai kaltinami piktnaudžiavimu ir nepagrįstu kainų kėlimu.
4 reklama
Straipsnio turinys
Remiantis mūsų Agri-Food Analytics Lab sukurtu pasitikėjimo indeksu, beveik 80 % vartotojų mano, kad mažmenininkų pastangos išspręsti problemas yra nepakankamos. Net kai kaltinimams trūksta tvirtų įrodymų, pasipiktinimas mažmenininkais išlieka.
Visų pirma bakalėjos parduotuvės turi suaktyvėti. Neseniai Loblaw pripažino savo norą panaikinti nuosavybės kontrolę – praktika, kuri ilgą laiką slopino konkurenciją, leidžiant didžiosioms bakalėjos parduotuvėms apriboti konkuruojančių parduotuvių veiklą arti savo vietų.
Šios nuosavybės kontrolės sutartys, dažnai pasitaikančios komercinės nuomos sutartyse, riboja vartotojų pasirinkimą ir išlaiko aukštas kainas slopindamos konkurenciją. Manitoba yra pasirengusi reguliuoti nuosavybės kontrolę mažmeninėje prekyboje maistu ir greičiausiai taps pirmąja provincija, kuri tai padarys. Kitos provincijos turėtų sekti pavyzdžiu, nes didesnė konkurencija būtų naudinga ir vartotojams, ir smulkesniems mažmenininkams.
5 reklama
Straipsnio turinys
Tikrasis kapitalizmas klesti ne valdydamas konkurenciją, bet skatindamas naujoves, kurdamas vertę ir pelnydamas pasitikėjimą puikiai tenkindamas rinkos poreikius.
Bet čia yra platesnė problema. Vartotojai linkę savo kritiką nukreipti į tai, ką mato ir su kuo bendrauja dauguma – parduotuvių, o ne į fermas ar tvartus, kurie jaučiasi toli ir nepažįstami. Atsižvelgiant į tai, iškyla pagrindinis klausimas: ką žemės ūkio maisto produktų sektorius gali padaryti, kad atgautų kanadiečių pasitikėjimą?
Pagrindinė problema yra abipusio supratimo trūkumas. Kad pramonė būtų geriau suprantama, pirmiausia ji turi dėti tikras pastangas, kad geriau suprastų vartotojus, ypač jaunesnę kartą.
Dabar tūkstantmečiai ir Z kartos Kanadoje gyvena 19,8 milijono žmonių – daugiau nei 50 % gyventojų. Tačiau ne mažiau svarbus iššūkis tenka pačiam maisto sektoriui. Stebint konferencijas ir pramonės renginius, akivaizdu, kad dažnai nenorima nagrinėti jautrių temų. Kalbėtojai dažnai priima pernelyg malonius tonus arba yra suvaržyti rėmėjų, kurie vengia diskusijų tokiais svarbiais klausimais kaip tiekimo valdymas ar anglies dioksido rinkos.
Reklama 6
Straipsnio turinys
Ši vengimo kultūra turi baigtis. Jei pramonė rimtai nori atkurti pasitikėjimą, ji turi sulaužyti šiuos tabu ir priimti drąsius, į ateitį nukreiptus pokalbius. Konferencijų organizatoriai ir pranešėjai turi nustoti vaikščioti apie sudėtingas temas, nes tai tik slopina naujoves ir lyderystę.
Žemės ūkio maisto produktų sektorius turi įdėmiai pažvelgti į veidrodį ir kritiškai įvertinti savo praktiką. Atgauti vartotojų pasitikėjimą ne tik įmanoma, bet ir būtina pramonės ateičiai. Tikras skaidrumas ir noras atvirai dalyvauti sprendžiant sudėtingus klausimus bus labai svarbūs norint atkurti pasitikėjimą ir užtikrinti ilgalaikę Kanados maisto pramonės sėkmę.
– Dr. Sylvainas Charleboisas yra Dalhousie universiteto Žemės ūkio maisto analizės laboratorijos direktorius ir vienas laidos „The Food Professor Podcast“ vedėjas.
Straipsnio turinys