Federalinė vyriausybė pažadėjo iki 2027 metų nigeriečiams aprūpinti bent 20 valandų kasdieninės elektros energijos.
Tačiau ji teigė, kad norint pasiekti šį tikslą, Nigerijos naftos ir dujų sektoriuje turi būti pakankamai investicijų, kurios, anot jos, šiuo metu yra gerokai mažesnės nei tikėtasi.
Specialusis prezidento patarėjas energetikos klausimais Olu Verheijenas padarė tokį pareiškimą per Energetikos savaitę Keiptaune, Pietų Afrikoje, ketvirtadienį Valstybės rūmų informacijos ir viešinimo direktoriaus Abiodun Oladunjoye pranešime.
Verheijenas sakė: „Iki 2027 m. Nigerija siekia užtikrinti, kad vartotojams miestuose ir pramonės centruose kasdien būtų 20 valandų elektros energijos“.
Pareiškime pavadinimu „Afrikos energetikos savaitėje Keiptaune Olu Verheijenas kviečia pasaulinius žaidėjus investuoti į Nigerijos energetikos sektorių“, – teigiama, kad nepaisant būdingų iššūkių, prezidentas Bola Tinubu remia naują iniciatyvą užtikrinti elektros tiekimą šalyje.
Verheijenas komentavo dažnai griūvant Nigerijos nacionaliniam elektros tinklui, dėl kurio visoje šalyje nutrūko elektros energijos tiekimas.
Tinklas sugriuvo antradienį ir tai yra 10-asis toks incidentas nuo 2024 m. sausio mėn. Federalinė vyriausybė šiuos pasikartojančius griūtis sieja su senstančia infrastruktūra, netinkama priežiūra ir nepakankamomis investicijomis į energetikos sektorių.
Nepaisant to, kad Nigerija įdiegta maždaug 12 500 megavatų galia, ji dažnai pagamina tik dalį to, todėl daugelis vietovių lieka be patikimos elektros energijos.
Energetikos savaitės metu Verheijenas papasakojo dalyviams apie Tinubu administracijos pastangas atgaivinti šalies energijos sektorių, planuodamas užtikrinti patikimesnę elektros prieigą 86 mln. Nigerijos gyventojų, kuriems šiuo metu nepakankamai teikiamos paslaugos.
Ji sakė, kad schema siekiama pagerinti pajamų užtikrinimą ir surinkimą.
Kitos pagrindinės priemonės apima senų įsiskolinimų šalinimą, septynių milijonų išmaniųjų skaitiklių diegimą, siekiant sumažinti nuostolius, ir atokioms bendruomenėms skirtų ne tinklo sprendimų išplėtimą.
Pabrėždama naujausias makroekonomines reformas, tokias kaip benzino subsidijos panaikinimas ir užsienio valiutos liberalizavimas, ji išreiškė įsitikinimą, kad Nigerija yra pasirengusi precedento neturinčiam augimui.
„Vadovaujant prezidentui Tinubu, Nigerija remia reformas, siekdama išlaisvinti savo didžiulį ekonominį potencialą ir kurti darbo vietas“, – sakė ji, kviesdama užsienio partnerius dalyvauti kitame Nigerijos augimo etape.
Kalbėdamas apie neseniai prezidento Bolos įgyvendintas reformas
Tinubu administracija, siekdama pritraukti investicijas, Verheijenas pažymėjo, kad šalis istoriškai buvo prastesnė naftos ir dujų gavybos srityje, nepaisant jos turtingumo šiame sektoriuje.
Ji paminėjo, kaip tokios šalys kaip Brazilija, kurios turi tik 30 procentų Nigerijos naftos atsargų, pralenkė Nigeriją, pagamindamos 131 procentu daugiau nei dabartinė šalies gavyba.
„Nepaisant mūsų gausių išteklių, mes nepasiekėme savo potencialo. Pavyzdžiui, Brazilija turi tik 30 procentų Nigerijos naftos atsargų, bet išgauna 131 procentu daugiau. Taip yra daugiausia dėl nepakankamų investicijų“, – sakė ji.
Ji apgailestavo, kad nuo 2016 metų Nigerija pritraukė tik 4 procentus Afrikos investicijų į naftą ir dujas, o investicijos į kitas, mažiau išteklių turinčias šalis, išaugo.
„Nuo 2016 m. Nigerijai pavyko pritraukti tik 4 procentus visų investicijų į naftą ir dujas, o mažiau išteklių turinčios Afrikos šalys turėjo didesnę dalį.
„Kai išanalizavome investicijų duomenis, taip pat nustatėme, kad nuo 2013 m., kai paskutinis Nigerijos giliavandenis projektas pasiekė FID, ir dabar, Nigerijoje veikiančios tarptautinės naftos bendrovės (IOC) skyrė daugiau nei 82 mlrd. USD giliavandenių investicijų kitose šalyse, kurias mano būti patrauklesnėmis kryptimis savo sostinei“, – susirinkusiems sakė ji.
Pripažindamas šią tendenciją, prezidento padėjėjas pabrėžė prezidento Tinubu administracijos pastangas įgyvendinti reformas, kuriomis siekiama pakeisti Nigerijos investicijų aplinką.
Ji paminėjo vyriausybės įvestas fiskalines paskatas, skirtas giliavandenių ir nesusijusių dujų projektams, o tai yra pirmas kartas, kai Nigerija nubrėžė fiskalinę sistemą, skirtą konkrečiai giliavandenėms dujoms.
Siekdama sustiprinti naftos ir dujų sektorių, ji teigė, kad jos biuras glaudžiai bendradarbiauja su Nacionalinio saugumo patarėjo biuru, kad sukurtų ir platintų tikslines saugumo direktyvas, pasinaudojant įžvalgomis, gautomis iš vietoje veikiančių operatorių.
Be to, Verheijenas atskleidė žingsnius, kaip supaprastinti patvirtinimo procesus, aiškiai apibrėždamas susijusias reguliavimo sritis.
Šia iniciatyva, pasak jos, siekiama žymiai sumažinti pailgintus projektų terminus, kurie istoriškai kankino pramonę, taip pat dideles priemokas, susijusias su veikla Nigerijoje.
„Mūsų tikslas yra sutrumpinti sutarčių sudarymo terminus nuo didelių 38 mėnesių iki vos 135 dienų, kartu stengdamiesi panaikinti 40 procentų sąnaudų priemoką, kuri šiuo metu egzistuoja Nigerijos naftos pramonėje“, – pridūrė ji.
Prezidento padėjėjas taip pat atskleidė dabartinės prezidento Tinubu administracijos pastangas toliau atverti naftos ir dujų sektorių didesnėms investicijoms taikant aiškias fiskalines paskatas nesusijusioms dujoms ir naftos bei dujų žvalgybai ir gavybai jūroje.
„Tai pirmas kartas, kai Nigerija apibrėžia giliavandenių dujų fiskalinę sistemą nuo 1991 m., kai baseine buvo pradėti tyrinėti dujos“, – sakė ji.
Pasak jos, be kitų iniciatyvų, vykdant iniciatyvą „Prezidentinės dujos augimui“, daugiausia dėmesio buvo skiriama investicijoms į suslėgtas gamtines dujas, suskystintas naftos dujas ir elektrines transporto priemones, be kitų iniciatyvų.
Ji pridūrė, kad administracija taip pat stengėsi supaprastinti reguliavimo procesus, sutrumpinti projektų terminus ir sumažinti didelių veiklos Nigerijoje kaštų įmokas.
„Mes taip pat įdiegėme fiskalines paskatas, kad paskatintume investicijas į vidutinį ir paskesnį sektorių, įskaitant suslėgtas gamtines dujas, suskystintas naftos dujas ir mini suskystintas gamtines dujas.
