Japonija nori, kad jos darbštūs piliečiai išbandytų 4 dienų darbo savaitę

Straipsnio turinys

TOKIJAS – Japonija, tauta, kuri tokia darbšti savo kalba turi terminą, pažodžiui apibrėžiantį mirtiną darbą, bando spręsti nerimą keliantį darbo jėgos trūkumą įtikindama daugiau žmonių ir įmonių taikyti keturių dienų darbo savaites.

Straipsnio turinys

Japonijos vyriausybė pirmą kartą išreiškė paramą trumpesnei darbo savaitei 2021 m., įstatymų leidėjams pritarus šiai idėjai. Tačiau koncepcija įsisavinta lėtai; Sveikatos, darbo ir gerovės ministerijos duomenimis, apie 8% Japonijos įmonių leidžia darbuotojams pasiimti tris ar daugiau poilsio dienų per savaitę, o 7% suteikia savo darbuotojams įstatymais numatytą vieną poilsio dieną.

Tikėdamasi pritraukti daugiau vartotojų, ypač tarp mažų ir vidutinių įmonių, vyriausybė pradėjo „darbo stiliaus reformos“ kampaniją, kuri skatina trumpinti darbo valandas ir kitus lanksčius susitarimus, viršvalandžius ir mokamas kasmetines atostogas. Darbo ministerija neseniai pradėjo siūlyti nemokamas konsultacijas, dotacijas ir augančią sėkmės istorijų biblioteką kaip papildomą motyvaciją.

Straipsnio turinys

„Sukurdami visuomenę, kurioje darbuotojai gali rinktis iš įvairių darbo stilių pagal savo aplinkybes, siekiame sukurti palankų augimo ir pasiskirstymo ciklą ir sudaryti sąlygas kiekvienam darbuotojui geriau žvelgti į ateitį“, – teigiama ministerijos tinklalapyje apie kampaniją „hatarakikata kaikaku“, kuri reiškia „naujovių kūrimą, kaip mes dirbame“.

Departamentas, prižiūrintis naujas paramos paslaugas įmonėms, teigia, kad iki šiol tik trys įmonės kreipėsi prašydamos patarimo dėl pakeitimų, atitinkamų reglamentų ir galimų subsidijų, iliustruojančių iššūkius, su kuriais susiduria iniciatyva.

Galbūt daug pasakočiau: iš 63 000 „Panasonic Holdings Corp.“ darbuotojų, kurie turi teisę į keturių dienų darbo grafikus elektronikos gamintojoje ir jos grupės įmonėse Japonijoje, tik 150 darbuotojų nusprendė juos priimti, teigia iniciatyvą prižiūrintis Yohei Mori. viena Panasonic kompanija.

Straipsnio turinys

Straipsnio turinys

Oficiali vyriausybės parama geresnei darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai reiškia ryškius pokyčius Japonijoje – šalyje, kurios garsioji darboholiko stoicizmo kultūra dažnai buvo vertinama už nacionalinį atsigavimą ir puikų ekonomikos augimą po Antrojo pasaulinio karo.

Konformistinis spaudimas aukotis dėl savo įmonės yra stiprus. Piliečiai paprastai atostogauja tuo pačiu metų laiku kaip ir jų kolegos – per šventes vasarą ir prieš Naujuosius metus – todėl bendradarbiai negali kaltinti jų aplaidumu ar nerūpestingumu.

Ilgos valandos yra norma. Nors 85 % darbdavių praneša, kad suteikia savo darbuotojams dvi laisvas dienas per savaitę, o viršvalandžių valandoms taikomi teisiniai apribojimai, dėl kurių deramasi su profesinėmis sąjungomis ir detalizuojama sutartyse. Tačiau kai kurie japonai atlieka „viršvalandžius“, o tai reiškia, kad apie juos nepranešama ir jie atliekami be atlygio.

Straipsnio turinys

Neseniai paskelbtoje vyriausybės baltojoje knygoje apie „karoshi“, japonų terminą, kuris anglų kalba reiškia „mirtis nuo pervargimo“, teigiama, kad Japonijoje per metus įvyksta mažiausiai 54 tokie mirtys, įskaitant širdies priepuolius.

Japonijos „rimti, sąžiningi ir darbštūs“ žmonės linkę vertinti savo santykius su kolegomis ir užmegzti ryšį su savo įmonėmis, o Japonijos televizijos laidose ir mangų komiksuose dažnai dėmesys skiriamas darbo vietai, sakė Timas Craigas, knygos Šauni Japonija: Japonijos kultūros ir kūrybinių industrijų atvejų tyrimai.

„Darbas čia yra didelis dalykas. Tai ne tik būdas užsidirbti pinigų, nors tai taip pat yra“, – sakė Craigas, anksčiau dėstęs Doshisha verslo mokykloje ir įkūręs redagavimo ir vertimo įmonę „BlueSky Academic Services“.

Straipsnio turinys

Kai kurie pareigūnai mano, kad tokio mąstymo keitimas yra labai svarbus norint išlaikyti gyvybingą darbo jėgą, kai Japonijos gimstamumas svyruoja. Remiantis vyriausybės duomenimis, pagal dabartinį tempą, kuris iš dalies siejamas su šalies kultūra, orientuota į darbą, 2065 m. darbingo amžiaus gyventojų skaičius sumažės 40% iki 45 mln.

Trijų dienų atostogų modelio šalininkai teigia, kad jis skatina vaikus auginančius, vyresnius giminaičius slaugančius, iš pensijų gyvenančius pensininkus ir kitus, ieškančius lankstumo ar papildomų pajamų, ilgiau išlikti darbo rinkoje.

Akiko Yokohama, dirbanti mažoje Tokijuje įsikūrusioje technologijų įmonėje „Spelldata“, leidžiančioje darbuotojams dirbti keturių dienų grafiką, trečiadieniais ir šeštadieniais bei sekmadieniais ilsisi. Papildoma laisva diena leidžia jai susitvarkyti plaukus, dalyvauti kituose susitikimuose ar apsipirkti.

Straipsnio turinys

„Sunku, kai nesijauti gerai, tęsti penkias dienas iš eilės. Likusi dalis leidžia jums pasveikti arba kreiptis į gydytoją. Emociškai tai kelia mažiau streso“, – sakė Yokohama.

Jos vyras, nekilnojamojo turto brokeris, taip pat nedirba trečiadieniais, bet dirba savaitgaliais, o tai jo pramonėje įprasta. Jokohama teigė, kad tai leidžia porai savaitės viduryje vykti į šeimos išvykas su pradinio mokyklinio amžiaus vaiku.

Japonijos įmonė „Fast Retailing Co.“, kuriai priklauso „Uniqlo“, „Theory“, „J Brand“ ir kiti drabužių prekių ženklai, farmacijos įmonė „Shionogi & Co.“ ir elektronikos įmonės „Ricoh Co.“ bei „Hitachi“ pastaraisiais metais taip pat pradėjo siūlyti keturių dienų darbo savaitę.

Ši tendencija netgi įgavo trauką žinomai vartojančioje finansų pramonėje. Tarpininkavimo įmonė SMBC Nikko Securities Inc. 2020 m. pradėjo leisti darbuotojams dirbti keturias dienas per savaitę. Bankininkystės milžinė „Mizuho Financial Group“ siūlo trijų dienų tvarkaraštį.

Straipsnio turinys

Vyriausybės postūmio kritikai teigia, kad praktiškai žmonės, sudarę keturių dienų tvarkaraščius, dažnai taip pat sunkiai dirba už mažesnį atlyginimą.

Tačiau yra pokyčių ženklų.

Kasmetiniame Gallup tyrime, kuriame vertinamas darbuotojų įsitraukimas, Japonija buvo viena iš mažiausiai įsitraukusių visų tautybių darbuotojų; naujausioje apklausoje tik 6 % respondentų iš Japonijos apibūdino save kaip įsitraukusį į darbą, palyginti su 23 % pasaulio vidurkiu.

Tai reiškia, kad palyginti nedaug japonų darbuotojų jautėsi labai įsitraukę į savo darbo vietą ir entuziastingi savo darbu, o dauguma dirbo savo valandas neinvestuodami aistros ar energijos.

Kanako Ogino, Tokijuje įsikūrusios NS grupės prezidentas, mano, kad lanksčios darbo valandos yra privalomos norint užimti darbo vietas paslaugų sektoriuje, kur moterys sudaro didžiąją dalį darbo jėgos. Įmonė, valdanti karaokės vietas ir viešbučius, siūlo 30 skirtingų tvarkaraščių, įskaitant keturių dienų darbo savaitę, bet ir ilgas pertraukas tarp darbų.

Siekdama užtikrinti, kad nė vienas „NS Group“ darbuotojas nesijaustų nubaustas pasirinkęs kitą darbo grafiką, Ogino du kartus per metus kiekvieno iš 4000 darbuotojų teiraujasi, kaip jie nori dirbti. Individualių poreikių tvirtinimas Japonijoje gali būti neigiamas, nes čia tikimasi aukotis bendram labui.

„Peržiūra Japonijoje buvo tokia: tu esi kietas, kuo daugiau valandų dirbi ir dirbi laisvus viršvalandžius“, – juokdamasis sakė Ogino. „Bet tokiame gyvenime nėra svajonės“.

Straipsnio turinys