… Sako, kad FG apetitas skolintis kelia pavojų Nigerijos ekonomikai
Lagoso prekybos ir pramonės rūmai (LCCI) išreiškė susirūpinimą dėl federalinės vyriausybės plano užsitikrinti 2,2 mlrd. USD išorės paskolą, kuri šiuo metu laukiama Nacionalinės Asamblėjos patvirtinimo.
Verslo bendruomenei vis didesnį nerimą kelia nestabili Nigerijos ekonominė padėtis ir galimi papildomo skolinimosi padariniai šalies finansinei būklei.
Savo pareiškime LCCI pabrėžė ir taip įtemptą Nigerijos fiskalinę padėtį, kai skolos ir BVP santykis viršija 50 procentų, o skolos aptarnavimo išlaidos gali užtemti kapitalo išlaidas būsimuose biudžetuose.
Šalis, dabar trečia pagal dydį skolininkė Tarptautinei plėtros asociacijai (IDA), kurios išorės skola siekia maždaug 17 mlrd. USD, susiduria su dideliais iššūkiais, siekdama išlaikyti skolos tvarumą.
Tarptautinė plėtros asociacija (IDA) yra Pasaulio banko dalis, teikianti dotacijas ir paskolas su mažomis palūkanomis, kad padėtų skurdžiausioms pasaulio šalims.
IDA tikslas – mažinti skurdą padedant šalims investuoti į savo ateitį, gerinti gyvenimą ir kurti saugesnes bei klestinčias bendruomenes.
LRTK generalinio direktoriaus dr. Chinyere Almona pasirašytame rūmų pranešime perspėjo, kad skolinimasis biudžeto deficitui finansuoti, nesvarstant alternatyvių finansavimo strategijų, kelia didelę riziką infrastruktūros plėtrai ir ekonomikos stabilumui.
Ji pažymėjo, kad didėjantys skolos aptarnavimo įsipareigojimai gali viršyti 2025 m. federalinio biudžeto asignavimus svarbiausiems projektams, o tai padidins šalies infrastruktūros deficitą.
LTRK taip pat išreiškė susirūpinimą dėl valiutos nepastovumo, o nuvertėjusi Naira didina doleriais denominuotų skolų aptarnavimo naštą.
Nigerijos centrinio banko pastangos stabilizuoti valiutų rinką dar nedavė reikšmingų rezultatų, o tai dar labiau apsunkina skolų grąžinimo strategijas.
Šiems iššūkiams spręsti LTRK rekomendavo keletą priemonių, tarp kurių yra, kad vyriausybė turėtų užtikrinti skaidrumą ir atskaitomybę skirstant skolintas lėšas.
Rūmų nuomone, itin svarbus turėtų būti verslui svarbios infrastruktūros, tokios kaip elektros tiekimas, maisto gamybos ir logistikos saugumas, gamybos įgalinančiosios priemonės, finansavimas.
Ji pažymėjo, kad be skolinimosi, federalinė vyriausybė turėtų dėti daugiau pastangų, kad padidintų ne iš naftos gaunamų pajamų bazę, vykdydama mokesčių reformas, gerindama reikalavimų laikymąsi ir skatindama į eksportą orientuotus sektorius, tokius kaip žemės ūkis ir gamyba.
Rūmų teigimu, reikalingi skubūs žingsniai nairai stabilizuoti ir užsienio valiutų rinkos struktūrinėms problemoms spręsti, siekiant sumažinti neigiamą skolinimosi iš išorės poveikį.
Ji pridūrė, kad didesnė priklausomybė nuo PPP infrastruktūros plėtrai gali sumažinti valstybės skolinimosi spaudimą, kartu skatinant privataus sektoriaus dalyvavimą ir efektyvumą.
Rūmai paragino Federalinę vyriausybę ir Nacionalinę Asamblėją kritiškai įvertinti siūlomo skolinimosi ilgalaikes pasekmes. Ji paragino laikytis fiskalinio atsargumo, griežtos priežiūros ir griežtos atskaitomybės siekiant užtikrinti, kad iš šių paskolų finansuojami kapitalo projektai duotų apčiuopiamos naudos.
„Reikia atidžiai valdyti vyriausybės skolinimosi apetitą“, – pabrėžė LCCI, perspėjusi nekelti pavojų Nigerijos ekonominei ateičiai, per daug pasikliaujant skolos finansavimu.
