Sudanas atsidūrė „lūžio taške“, teigia JT, tačiau prasidėjus paliaubų deryboms lūkesčiai menki

Trečiadienį Šveicarijoje prasidėjo derybos, kuriomis siekiama užbaigti niokojantį 16 mėnesių Sudano pilietinį karą, nors kariuomenės nebuvimas sumenkino viltis imtis neišvengiamų žingsnių, siekiant palengvinti šalies humanitarinę krizę.

JT pareigūnai šią savaitę perspėjo, kad Sudanas atsidūrė „katastrofiškame lūžio taške“ ir kad ateinančiais mėnesiais be platesnio pasaulinio atsako įvyks dešimtys tūkstančių mirčių nuo bado, ligų, potvynių ir smurto.

Kas dalyvauja derybose

JAV specialusis pasiuntinys Sudane Tomas Perriello vadovavo deryboms, tačiau sakė, kad tiesioginis tarpininkavimas būtų neįmanomas be Sudano kariuomenės. Egiptas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Jungtinės Tautos, Afrikos Sąjunga, Tarpvyriausybinė plėtros institucija (IGAD), regioninė Rytų Afrikos institucija, ir kiti ekspertai konsultuotųsi dėl smurto nutraukimo ir humanitarinės pagalbos teikimo veiksmų planų.

Sukarintos greitosios paramos pajėgos (RSF), užėmusios didelius šalies plotus, išsiuntė delegaciją į Šveicariją, tačiau jos entuziazmas deryboms neaiškus.

Kariuomenė teigė, kad jos nedalyvavimas derybose kilo dėl to, kad nepavyko įgyvendinti ankstesnių JAV ir Saudo Arabijos tarpininkaujančių įsipareigojimų išvesti kovotojus iš civilių teritorijų ir palengvinti pagalbos teikimą. Tarpininkai teigia, kad abi pusės nepaisė šio susitarimo.

„Karinės operacijos nesibaigs be visų milicininkų pasitraukimo iš miestų ir kaimų, kuriuos jie apiplėšė ir kolonizavo“, – vėlai antradienį sakė Sudano ginkluotųjų pajėgų vadas Abdel Fattahas al-Burhanas.

Šiuo metu vykstančiose derybose taip pat daugiausia dėmesio bus skiriama bet kokio susitarimo vykdymo mechanizmo kūrimui.

Kaip mes čia atsidūrėme

Sudanas jau buvo patekęs į bėdą prieš prasidedant paskutiniam kovų etapui, kurį nuvilnijo sankcijos ir buvusio lyderio Omaro al Bashiro izoliacija.

Norėdama numalšinti maištą Darfūro regione 2000-ųjų pradžioje, Bashiro vyriausybė dislokavo vadinamąsias džandžavidų milicijas, kurios yra RSF pirmtakai. Apytiksliai 2,5 mln. žmonių buvo perkelti, o 300 000 žuvo per konfliktą, o Tarptautinio baudžiamojo teismo prokurorai vyriausybės pareigūnus ir džandžavdžių vadus apkaltino genocidu, karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui Darfūre.

Baširas buvo nuverstas per perversmą 2019 m. po kelias savaites trukusių protestų už demokratiją. per demonstracijas žuvo dešimtys aktyvistų vyriausybės pajėgomis. Bashiras buvo suimtas, o 2023 m. Sudano valdžia pranešė, kad jis buvo perkeltas į kalėjimo medicinos įstaigą, nors konkreti informacija nebuvo pateikta. Dabar 80 metų jo vis dar ieško TBT.

Sudanas 2020 metais buvo išbrauktas iš Jungtinių Valstijų teroristų rėmėjų sąrašo, o tai atvėrė duris labai reikalingoms užsienio paskoloms ir investicijoms. Tačiau kitų metų pabaigoje Sudano kariuomenė ir RSF nuvertė besiformuojančią civilinę vyriausybę.

2023 m. balandį tarp kariuomenės ir RSF kilo karas, kilus ginčams, kaip pereiti nuo karinio valdymo prie laisvų rinkimų.

RSF tęsė operacijas keliose Sudano srityse, smarkiai apšaudydami Omdurmano, El Obeid ir Al Fashir miestus, taip pat verždamiesi į pietryčius, iškeldami šimtus tūkstančių civilių.

RSF, vadovaujama Mohamedo Hamdano Dagalo, paprastai žinomo kaip Hemedti, paneigė daugybę pranešimų apie civilius gyventojus užpuolusius kovotojus.

Badas šiaurinėje pabėgėlių stovykloje

Sudano žmonės kovoja su daugybe ilgalaikių problemų. Lietingų sezonas įsibėgėja, kenkia namams ir prieglaudoms visoje šalyje ir gresia vandens plintančių ligų antplūdžiu. Per praėjusią savaitę Sudane buvo pranešta apie 268 choleros atvejus, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Didžiausia humanitarinė krizė pasaulyje kilo nuo karo pradžios praėjusiais metais – pusė iš 50 mln. šalies gyventojų be maisto ir badas slegia Šiaurės Darfūro regiono dalis.

Pagalbos agentūros teigia susidūrusios su didžiulėmis logistikos, saugumo ir biurokratinėmis problemomis. Jie sako, kad armija blokavo humanitarinę pagalbą, o RSF išplėšė pagalbą savo kontroliuojamose srityse. Abu neigė trukdę humanitarinėms operacijoms.

Vietos savanoriai bandė užpildyti spragą, bet dažnai buvo vertinami įtariai, buvo nukreipti į išpuolius arba stengėsi surinkti aukas.

Pasaulinis bado stebėtojas – Integruota maisto saugos fazės klasifikacija – liepą paskelbė, kad pagalbos pristatymo apribojimai sukėlė badą Zamzamo viduje perkeltųjų asmenų stovykloje Šiaurės Darfūre.

„Negydant vaikai, kenčiantys nuo rimtos mitybos, gali mirti per tris ar šešias savaites (Zamzamo stovykloje)“, – rugpjūčio 4 d. pridūrė organizacija „Gydytojai be sienų“.

Sudano vyriausybė atmetė bado stovykloje apibūdinimus.

Masinis poslinkis

Nuo karo pradžios daugiau nei 10 milijonų sudaniečių arba 20 procentų gyventojų buvo išvaryti iš savo namų, liepą pranešė Tarptautinė migracijos organizacija (TOM).

Nuo karo pradžios į kitas šalis pabėgo daugiau nei 2,2 mln.

„Kiekvienas mano sutiktas pabėgėlis sakė, kad priežastis, dėl kurios jie pabėgo iš Sudano, buvo badas“, – sakė Pasaulio sveikatos organizacijos atstovas Sudane daktaras Shible Sahbani, lankydamasis pabėgėlių stovykloje Čade.

Beveik 7,8 milijono sudaniečių pabėgo į kitas šalies dalis, sakoma TMO naujausioje kas du mėnesius teikiamoje ataskaitoje. Dar 2,8 mln. žmonių buvo perkelti dėl ankstesnių konfliktų šalyje.

Pastarosiomis savaitėmis RSF išplėtus savo veiklą šalies pietryčiuose, daugiau nei 150 000 žmonių buvo perkelti iš Sennaro valstijos – daugelis jau antrą ar trečią kartą – po RSF išpuolių prieš turgus ir namus valstijos mažuose miesteliuose ir kaimuose. sakė TMO.

Daugybė perkeltųjų dabar yra Gedarefo valstijoje, kurioje gyvena 668 000 žmonių, kuriems gresia smarkios liūtys su ribota pastogė, ir kur RSF padaliniai vykdė reidus.

Konfliktas ir persikėlimas moterys paliko ypač pažeidžiamas„Human Rights Watch“ sakė liepos pabaigoje paskelbtoje ataskaitoje.

Ataskaitoje teigiama, kad RSF įvykdė plačiai paplitusius seksualinio smurto aktus sostinėje Chartume, įskaitant grupinius išžaginimus ir priverstines santuokas. Jame buvo cituojami pranešimai, kad RSF laikė moteris ir mergaites tokiomis sąlygomis, kurios galėtų prilygti seksualinei vergovei.

„Human Rights Watch“ ataskaitoje teigiama, kad kai kurie išpuoliai taip pat buvo priskirti armijai.