Žemėje užfiksuoti karščiausi metų rekordai, šuolis peržengia pagrindinį slenkstį

Straipsnio turinys

2024-aisiais Žemė užfiksavo karščiausius kada nors buvusius metus su tokiu dideliu šuoliu, kad planeta laikinai peržengė pagrindinį klimato slenkstį, penktadienį paskelbė kelios orų stebėjimo agentūros.

Straipsnio turinys

Straipsnio turinys

Straipsnio turinys

Praėjusių metų vidutinė pasaulinė temperatūra lengvai viršijo 2023 m. karščio rekordą ir toliau kilo dar aukščiau. Europos Komisijos Copernicus Climate Service, Jungtinės Karalystės meteorologijos biuro ir Japonijos orų agentūros duomenimis, jis viršijo ilgalaikį atšilimo ribą – 1,5 laipsnio laipsnio nuo XX a. XX a. pabaigos.

Europos komanda suskaičiavo 1,6 C atšilimo. Ankstų penktadienio rytą Europos laiku paskelbtuose duomenimis, Japonija nustatė 1,57 C, o britai – 1,53 C.

Amerikos stebėjimo komandos – NASA, Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija ir privati ​​Berklio žemė – savo duomenis turėjo paskelbti vėliau penktadienį, bet greičiausiai visos 2024 m. rodys rekordinius karščius, pranešė Europos mokslininkai. Šešios grupės įvairiais būdais kompensuoja duomenų spragas stebėjimuose, kurie siekia 1850 m., todėl skaičiai šiek tiek skiriasi.

Straipsnio turinys

Straipsnio turinys

„Pagrindinė šių rekordinių temperatūrų priežastis yra šiltnamio efektą sukeliančių dujų kaupimasis atmosferoje“ deginant anglį, naftą ir dujas“, – sakė Samantha Burgess, „Copernicus“ strateginė klimato kaitos vadovė. „Kadangi šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir toliau kaupiasi atmosferoje, temperatūra toliau kyla, įskaitant vandenyną, jūros lygis ir toliau kyla, o ledynai ir ledo sluoksniai toliau tirpsta.

Pernai Europos duomenų bazėje 2023 metų temperatūrą nustelbė aštuntąja Celsijaus laipsnio. Tai neįprastai didelis šuolis; iki paskutinių poros itin karštų metų pasauliniai temperatūros rekordai buvo viršyti tik šimtosiomis laipsnio dalimis, teigia mokslininkai.

Straipsnio turinys

Burgessas sakė, kad pastarieji 10 metų yra 10 karščiausių metų ir tikriausiai karščiausi per 125 000 metų.

Liepos 10-oji buvo karščiausia žmonių užfiksuota diena, o vidutinė Žemės rutulio temperatūra buvo 17,16 C, nustatė Kopernikas.

Keletas mokslininkų teigė, kad didžiausias rekordinio atšilimo veiksnys yra iškastinio kuro deginimas. Laikinas natūralus El Nino atšilimas centrinėje Ramiojo vandenyno dalyje šiek tiek padidino, o povandeninis ugnikalnio išsiveržimas 2022 m. atvėsino atmosferą, nes į atmosferą pateko daugiau atspindinčių dalelių ir vandens garų, sakė Burgessas.

Skamba pavojaus varpai

„Žemės prietaisų skydelyje užsidega įspėjamoji lemputė, į kurią reikia nedelsiant atkreipti dėmesį“, – sakė Džordžijos universiteto meteorologijos profesorius Marshall Shepherd. „Uraganas Helene, potvyniai Ispanijoje ir oras, kurstantis miškų gaisrus Kalifornijoje, yra šio nelaimingo klimato pavarų perjungimo simptomai. Mums dar liko kelios pavaros“.

Straipsnio turinys

„Su klimato kaita susiję pavojaus varpai skambėjo beveik nuolat, todėl visuomenė gali nutirpti skubiai, pavyzdžiui, policijos sirenos Niujorke“, – sakė Woodwell klimato tyrimų centro mokslininkė Jennifer Francis. „Klimato atveju pavojaus signalai vis garsėja, o ekstremalios situacijos dabar yra kur kas daugiau nei tik temperatūra.

REKOMENDUOJAMAS VIDEO

Atsiprašome, bet nepavyko įkelti šio vaizdo įrašo.

Leisti vaizdo įrašą

Draudimo įmonės Munich Re ataskaitoje teigiama, kad pernai pasaulis patyrė 140 mlrd.

„Paspartėjęs pasaulinės temperatūros kilimas reiškia didesnę žalą turtui ir poveikį žmonių sveikatai bei ekosistemoms, nuo kurių mes priklausome“, – sakė Arizonos universiteto vandens mokslininkė Kathy Jacobs.

Straipsnio turinys

Pasaulis peržengia pagrindinį slenkstį

Tai pirmas kartas, kai per metus buvo peržengta 1,5 C slenkstis, išskyrus 2023 m. Berklio Žemės matavimą, kurį iš pradžių finansavo filantropai, skeptiškai žiūrėję į visuotinį atšilimą.

Mokslininkai netruko pabrėžti, kad 1,5 C tikslas yra ilgalaikis atšilimas, dabar apibrėžiamas kaip 20 metų vidurkis. Atšilimas nuo ikiindustrinio laikotarpio ilgainiui dabar siekia 1,3 C.

„1,5 C slenkstis nėra tik skaičius – tai raudona vėliavėlė. Jo viršijimas net vieneriais metais rodo, kaip pavojingai artėjame prie Paryžiaus susitarimo nustatytų ribų peržengimo“, – elektroniniame laiške sakė Šiaurės Ilinojaus universiteto klimato mokslininkas Viktoras Gensini. 2018 m. atliktas didžiulis Jungtinių Tautų tyrimas atskleidė, kad žemesnėje nei 1,5 laipsnio žemėje temperatūros kilimas gali išgelbėti koralinius rifus nuo išnykimo, sustabdyti didžiulį Antarktidos ledo sluoksnio nykimą ir užkirsti kelią daugelio žmonių mirčiai ir kančioms.

Straipsnio turinys

Pranciškus slenkstį pavadino „mirusiu vandenyje“.

Burgessas pavadino labai tikėtina, kad Žemė peržengs 1,5 C slenkstį, bet pavadino Paryžiaus susitarimą „nepaprastai svarbia tarptautine politika“, kurios tautos visame pasaulyje turėtų ir toliau laikytis.

Labiau tikėtinas atšilimas

Europos ir Didžiosios Britanijos skaičiavimai rodo, kad vėsinanti La Nina vietoj pernai šylančio El Nino, 2025-ieji greičiausiai nebus tokie karšti kaip 2024-ieji. Jie prognozuoja, kad tai bus trečia šilčiausia. Tačiau, nepaisant šaltos temperatūros JAV rytuose, pirmosios šešios sausio dienos buvo vidutiniškai šiek tiek šiltesnės ir, remiantis Copernicus duomenimis, yra karščiausia metų pradžia.

Mokslininkai vis dar nesutaria, ar visuotinis atšilimas spartėja.

Nėra pakankamai duomenų, kad būtų galima pamatyti atmosferos atšilimo pagreitį, tačiau atrodo, kad vandenynų šilumos kiekis ne tik didėja, bet ir auga greičiau, sakė „Copernicus“ direktorius Carlo Buontempo.

„Mes susiduriame su labai nauju klimatu ir naujais iššūkiais – klimato iššūkiais, kuriems mūsų visuomenė nepasirengusi“, – sakė Buontempo.

Visa tai panašu į „distopinio mokslinės fantastikos filmo“ pabaigą“, – sakė Pensilvanijos universiteto klimato mokslininkas Michaelas Mannas. „Dabar pjauname tai, ką pasėjome“.

Straipsnio turinys