Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pabrėžė, kad Afrikos Sąjungos (AS) valstybėms narėms skubiai reikia įgyvendinti plačias fiskalines reformas, įskaitant didesnių mokesčių įplaukų sutelkimą ir valdymo struktūrų stiprinimą, kad būtų pasiektas tvarus ekonomikos augimas.
Tai buvo išdėstyta TVF „G20 ataskaitoje dėl stipraus, tvaraus, subalansuoto ir integracinio augimo“, paskelbtoje 2024 m. lapkritį.
Remiantis ataskaita, prognozuojama, kad ekonominė veikla AS atsigaus, o augimas padidės nuo 3,3 proc. 2023 m. iki 4,4 proc.
Tačiau ši teigiama trajektorija priklauso nuo reformų, skirtų fiskalinei politikai, valdymui, švietimui ir įgūdžių ugdymui, be kitų sričių.
TVF pastebėjo, kad beveik 90 procentų AS ekonomikų reikalauja skubių fiskalinių reformų. Tai apima mokesčių mobilizavimo gerinimą, viešųjų išlaidų kontrolę ir viešųjų finansų valdymo skaidrumo didinimą.
Valdymo reformos yra vienodai svarbios, nes trys ketvirtadaliai AS šalių susiduria su iššūkiais tokiose srityse kaip korupcija, teisinė valstybė ir valstybės valdomų įmonių valdymas.
„Valdymo reformos poreikiai daugelyje ekonomikų yra labai svarbūs, dažnai siekiant stiprinti teisinę valstybę, kovoti su korupcija, gerinti viešųjų finansų valdymą ir didinti skaidrumą bei atskaitomybę“, – teigiama pranešime.
TVF pabrėžė, kad tvarus vystymasis reikalauja, kad Afrikos vyriausybės subalansuotų pajamų generavimą su socialinėmis išlaidomis. Be to, maždaug pusė AS šalių turi spręsti švietimo ir darbo jėgos įgūdžių trūkumus gerindamos galimybes įgyti pradinį, vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą, mažindamos įgūdžių neatitikimą ir plėsdamos profesinį mokymą.
Be to, 40 procentų AS šalių turi sutelkti dėmesį į reformas, susijusias su verslo reguliavimu, kreditų rinkomis ir ekologiška ekonomika, kad paskatintų integracinį augimą.
Nepaisant tvirtų augimo perspektyvų, TVF perspėjo, kad didelis valstybės skolos santykis daugelyje AS ir G20 šalių gali pakenkti ilgalaikiam tvarumui. Didėjančios skolos aptarnavimo išlaidos riboja fiskalinę erdvę, o pasienio rinkose Afrikoje išlieka didelės skolinimosi išlaidos, todėl skolos refinansavimas tampa vis sudėtingesnis.
„2024 m. kai kurios besivystančios rinkos greičiausiai susidurs su sunkumais refinansuojant skolą tvariomis palūkanų normomis dėl fiskalinio pažeidžiamumo“, – perspėjama ataskaitoje.
Ekonomistai teigia, kad Nigerijos požiūris turi derinti pajamų sutelkimą su struktūrinėmis reformomis. Finansų analitikas dr. Bisi Adeyemi pažymėjo: „Mokesčių bazės išplėtimas yra labai svarbus, tačiau ne mažiau svarbu spręsti mokesčių surinkimo neefektyvumo problemas ir didinti viešųjų išlaidų skaidrumą, kad būtų sukurtas mokesčių mokėtojų pasitikėjimas.
Vystymosi ekonomistė daktarė Damilola Akintoye pabrėžė valdymo reformų svarbą: „Nigerija ir kitos AS ekonomikos turi teikti pirmenybę antikorupcinėms priemonėms ir efektyvumui viešųjų finansų valdyme. Tai atlaisvins išteklių kritiniams sektoriams, pavyzdžiui, švietimui ir sveikatos priežiūrai.
