Kinija sekmadienį pranešė, kad imasi atsakomųjų priemonių prieš dvi Kanados institucijas ir 20 žmonių, susijusių su žmogaus teisių klausimais, susijusiais su uigūrais ir Tibetu.
Priemonės, kurios įsigaliojo šeštadienį, apima turto įšaldymą ir draudimą atvykti, o taikiniai yra Kanados uigūrų teisių gynimo projektas ir Kanados ir Tibeto komitetas, savo svetainėje skelbia Kinijos užsienio reikalų ministerija.
Teisių grupės kaltina Pekiną plačiai paplitusiu uigūrų, daugiausia musulmonų etninės mažumos, kurios vakariniame Sindziango regione yra apie 10 mln., piktnaudžiavimu, įskaitant masinį priverstinio darbo naudojimą stovyklose. Pekinas neigia bet kokį piktnaudžiavimą.
Kinija perėmė Tibeto kontrolę 1950 m., ką ji apibūdina kaip „taikų išsivadavimą“ iš feodalinės baudžiavos. Tačiau tarptautinės žmogaus teisių grupės ir tremtiniai nuolat smerkia tai, ką jie vadina Kinijos slegiamuoju valdymu Tibeto teritorijose.
Dviejų institucijų atžvilgiu Kinija pareiškė, kad įšaldo jų „kilnojamąjį, nekilnojamąjį ir kitokio pobūdžio turtą Kinijos teritorijoje“. Įšaldomas 15 žmonių uigūrų institucijoje ir penkių Tibeto komiteto narių turtas Kinijoje, uždraudžiant jiems atvykti į Kiniją, įskaitant Honkongą ir Makao.
Kanada neseniai paskelbė sankcijas apie kelis Kinijos pareigūnus, nurodydami „sunkius žmogaus teisių pažeidimus“.
„Kanada yra labai susirūpinusi dėl žmogaus teisių pažeidimų Sindziange ir Tibete bei prieš tuos, kurie praktikuoja Falun Gong“, – anksčiau šį mėnesį paskelbtame užsienio reikalų ministrės Mélanie Joly sakoma.
Į skambučius į Kanados ambasadą Pekine neatsiliepė. „Reuters“ negavo tiesioginio atsakymo iš teisių grupių ar „Global Affairs Canada“.