Rytas buvo pakankamai blogas. Vieną vaiką turėjau mokykloje, paauglį namuose palėpėje miegojo lovoje, o su trečiuoju buvau pas gydytoją.
Tada 11 val. suveikė sirenos.
gyvenu netoli Tel Avivaso Hezbollah raketos iš Libano skriejo į miestą. Buvau įsitikinęs, kad mano paauglė dukra palėpėje negirdės sirenų ir norėjau įsitikinti, kad ji pabudo.
Aš išskubėjau iš gydytojo, palikdamas vieną vaiką ten, operacijos bombų prieglaudoje. Žinojau, kad mokykloje esantis taip pat bus saugus ten esančioje pastogėje.
Bet aš labai norėjau grįžti namo, kad pažadinčiau tą, kuris vis dar buvo apnuogintas. Bėgdama vis skambinau jai iš gatvės ir galiausiai praėjau, liepdama eiti į pastogę mūsų sode.
Ačiū Dievui. Ji buvo saugi.
Iranas paleido sviedinius, kuriuos Izraelis sulaikė virš Jeruzalės
Bet aš nebuvau. Didžiulis sprogimas, garsiausias bumas, kokį tik galite įsivaizduoti, nugriaudėjo, regis, virš mano galvos. Kai kurie pagyvenę žmonės pargriuvo bandydami laiku patekti į pastogę. Pamačiau už automobilio prisiglaudusią seną moterį. Atsiklaupiau ir laukiau.
Tada taip pat netikėtai mums buvo duotas viskas aišku ir aš patraukiau namo. Kaip sakau, turiningas rytas.
Tačiau tą vakarą pavojus sugrįžo – šį kartą raketos atkeliavo iš Irano.
Pirmą kartą apie tai sužinojome, kai IDF atstovas per televiziją paskelbė griežtą pranešimą, įspėdamas mus. Visoje socialinėje žiniasklaidoje ir naujienose sekė daugiau pranešimų.
Tai buvo 19.29 val., kai tikrai žinojome, kad grėsmė yra reali. „Home Front Command“ programa, kurią visi turime savo telefonuose Izraelyje, mirgėjo ryškiai raudonu įspėjimu. „Jūs turite nedelsdami patekti į saugomą erdvę savo teritorijoje“, – sakoma jame.
Mums davė pusantros minutės iki ten.
Taigi dar kartą patraukėme į bombų prieglaudą mūsų sode – trys vaikai, mūsų šuo SuperTedas ir aš. Kai pasiekėme prieglaudos duris, mano telefone mirgėjo žinutė, kad raketos iš Irano yra pakeliui. Kai įėjome, visur pradėjo blyksėti ir blyksėti.
Dramatiškuose kadruose matyti, kaip netoli Tel Avivo sprogsta raketos
Žmonės slepiasi kelio pakraštyje, kai sirena įspėja apie atskriejančias raketas
Vyras laiko vaikus, kai žmonės dangstosi oro antskrydžio sirenos metu
Žmonės Tel Avive slepiasi už automobilio, stovinčio šalia greitkelio
Iš Tel Avivo matoma raketa tarp „Hezbollah“ ir Izraelio tarpvalstybinio karo veiksmų.
Šioje nuotraukoje 2024 m. spalio 1 d. pavaizduoti sviediniai, kuriuos Izraelis sulaikė virš Tel Avivo
Nors tai didelė pastogė, bet ir tvanku, su draudžiamomis betoninėmis sienomis ir storomis durimis. Lauke girdėjome, kaip Izraelio oro gynybos sistemos sprogo, kai raketos sulaikė Irano ugnį. Buvo beviltiškai įtempta. Jautėmės išsigandę, nerimavome, kad gali nepavykti.
Dar blogiau buvo tai, kad pasigirdo neįprastas traškėjimas, pop-pop garsas, panašus į šūvius.
Likus kelioms akimirkoms iki Irano puolimo, aš pranešiau apie teroristinį išpuolį netoli Jaffa, kur šeši žuvo ir dar daugiau buvo sužeista.
Ar gali būti daug teroro išpuolių? Ar galime susidurti su dar vienu ekstremistų puolimu, pavyzdžiui, spalio 7 d.?
Tai buvo neįmanoma žinoti. Mūsų telefonai neveikė tinkamai, nes pastogėje nebuvo wi-fi ir dėl storų sienų. Mūsų baimės sustiprėjo. Aš čia gyvenu devynerius metus ir įpratau bėgti į prieglaudą. Šį kartą jaučiausi bejėgis, nežinodamas, kas vyksta lauke.
Balandžio mėn. Iranas paleido į mus šimtus balistinių raketų, kurias, laimei, sulaikė oro gynybos sistema ir mūsų Vakarų sąjungininkai, įskaitant RAF. Bobas buvo įstrigęs Diunkerko paplūdimiuose.
Oro antskrydžio sirenos metu žmonės prisiglaudė
Raketos lyja Izraelį, kai IDF bando jas perimti
Tarpvalstybinių karo veiksmų tarp Hezbollah ir Izraelio metu danguje skrenda raketa
Žmonės prisiglaudė per oro antskrydžio sireną, vykstant tarpvalstybiniams karo veiksmams tarp „Hezbollah“ ir Izraelio
Po šios atakos žalos buvo mažai ir aš tam tikru mastu neigiau, ką gali padaryti balistinė raketa.
Tik tada, kai nuėjau į armijos bazę, kad pamatyčiau vieną, supratau, kokie jie dideli (aš įvertinu dviaukščio autobuso ilgį) ir kokį sumaištį gali sukelti jų kovinės galvutės.
Šį kartą apie juos žinojau daugiau.
Po 45 minučių išlindome iš pastogės ir pamatėme, kad užtvara baigėsi – kol kas. Ir tos trys raketos pataikė Tel Avivą iš šimtų Irano į mus paleistų raketų.
Nors Tel Avive nuo tų raketų žuvusiųjų nebuvo, deja, Jeriche žuvo palestinietis.
Šis išpuolis tikrai suakmenėjo. Mano jauniausia dukra verkė bombų prieglaudoje, kai bandė paguosti šunį, kuris drebėjo kaip Scooby-Doo.
Tai ne tik buitinės palaimos scena, bet su ja Izraelio šeimos susiduria kiekvieną dieną. Ir tai paaiškina, kodėl manome, kad tokiems kaip Hamas, Hezbollah ir kiti Irano įgaliotiniai negali tęsti atakų prieš mus.
