Šiandien Turkijos parlamente kilo įnirtingas muštynės, kai opozicija paskambino prezidentui Erdoganasvaldančioji partija yra „teroristinė organizacija“.
Nepaprastose scenose, kurios buvo transliuojamos per televiziją, tarp įstatymų leidėjų buvo mesti kumščiais, dėl kurių vienai moteriai buvo žiauriai smogta į veidą.
Furoras kilo per karštas diskusijas dėl opozicijos delegato, kuris buvo įkalintas dėl politiškai motyvuotų kaltinimų.
Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip Ahmetas Sikas, tos pačios partijos, kaip ir įkalintas deputatas, atstovas, valdančiosios partijos narius vadina „teroristine organizacija“.
Nepaprastose scenose šiandien Turkijos parlamente buvo mesti kumščiais tarp įstatymų leidėjų po to, kai opozicijos narys Ahmetas Sikas (kairėje) pavadino valdančiąją partiją „teroristine organizacija“.
Praėjus vos kelioms akimirkoms po šmeižto, buvęs Turkijos futbolininkas ir valdančiosios AKP (Teisingumo ir plėtros partijos) deputatas Alpay Ozalanas priėjo prie Siko ir sugriebė jam kaklą.
Furoras kilo penktadienį per karštas diskusijas dėl opozicijos delegato, kuris buvo įkalintas dėl politiškai motyvuotų kaltinimų.
Prasidėjus muštynėms, atsirado daugiau įstatymų leidėjų, kurie įsitraukė į ginčą
Buvo mesti kumščiai iš visų pusių, vienai narei smogta į veidą
Tada į muštynes įsitraukė dešimtys deputatų, o ant laiptų, vedančių į kalbėtojo pultą, buvo matyti kraujo lašų.
Tada prie jo prisiartino ir užpuolė buvęs futbolininkas Alpay Ozalanas, dabar prezidento Recepo Tayyipo Erdogano valdančiosios partijos įstatymų leidėjas, kalbėdamas rūmų tribūnoje.
Tada į muštynes įsitraukė dešimtys deputatų, o ant laiptų, vedančių į kalbėtojo pultą, matėsi kraujo lašai.
Dar vienas opozicijos narys taip pat buvo sužeistas.
Fiziniai ginčai tarp Turkijos įstatymų leidėjų nėra neįprasti.
„Tai gėdinga padėtis“, – sakė didžiausiai opozicinei partijai vadovaujantis Ozguras Ozelis. „Vietoj žodžių skrenda ore, skraido kumščiai, žemėje teka kraujas. Jie muša moteris“.
Neeilinė Turkijos Didžiosios nacionalinės Asamblėjos sesija buvo sušaukta svarstyti Can Atalay, kuris per praėjusių metų rinkimus iš kalėjimo buvo išrinktas Turkijos darbininkų partijos (TIP) parlamento deputatu, bylą.
Praėjusiais metais jis buvo nuteistas kalėti 18 metų už vaidmenį 2013 metais vykusiuose antivyriausybiniuose protestuose, kurie metė iššūkį tuometinio Turkijos ministro pirmininko R. T. Erdogano valdžiai.
Nuo tada, kai buvo išrinktas, Atalay kovojo, kad užimtų vietą parlamente, kuriam suteikiamas imunitetas nuo baudžiamojo persekiojimo ir būtų paleistas iš Marmuro kalėjimo.
Jis sakė, kad pasibaigus kadencijai grįš į kalėjimą.
Nors jis pasiekė sėkmingų Konstitucinio Teismo sprendimų, žemesnės instancijos teismai jų nepaisė, sukėlė teismų krizę ir pakurstė neteisybės jausmą tarp jo šalininkų.
Trečiajame Atalay palaniame nutarime Konstitucinis Teismas anksčiau šį mėnesį pareiškė, kad sprendimas atimti iš jo parlamentaro statusą yra „niekinis ir negaliojantis“.
Tada opozicinės partijos pareikalavo sušaukti neeilinį posėdį, kad būtų aptarta byla.
Sukrečiančios scenos iš Turkijos parlamento vidaus buvo transliuojamos muštynėms tęsiantis
Atalay nuteisimas kartu su kitais septyniais kaltinamaisiais Gezi Park byloje sukėlė plačią žmogaus teisių grupių ir teisininkų kritiką.
Filantropas Osmanas Kavala buvo įkalintas iki gyvos galvos be lygtinio paleidimo.
Europos Žmogaus Teisių Teismas du kartus paragino jį paleisti, sakydamas, kad jo sulaikymas buvo savavališkas ir pagrįstas politiniais motyvais.
Ozguras Ozelis, vadovaujantis didžiausiai opozicinei partijai, scenas pavadino „gėdinga situacija“.
Parlamento sesija atnaujinta po trijų valandų, o Sikas ir jo užpuolikas priėmė parlamento pirmininko papeikimus.
Gezi parko protestai prasidėjo 2013 metų vasarą aplinkosaugos stovykloje, skirtoje sustabdyti centrinio Stambulo parko plėtrą.
Netrukus nepasitenkinimas išplito į kitus miestus, žmonėms protestuojant prieš vis labiau autoritarinį R. T. Erdogano valdymą.
„Turėtų būti atkurta Atalay asmeninė laisvė ir saugumas, taip pat jo teisė būti išrinktam, kuri, Konstitucinio Teismo sprendimu, buvo pažeista“, – penktadienį socialiniame tinkle paskelbė „Amnesty International“ Turkijos biuras.
Parlamento sesija atnaujinta po trijų valandų, o Sikas ir jo užpuolikas priėmė parlamento pirmininko papeikimus.
