Julianas Assange’as daugeliui yra herojus, o kitiems – išdavikas. „WikiLeaks“ įkūrėjo ir leidėjo rėmėjai laiko jį tiriamuoju žurnalistu, kuris atskleidė smerkiamą informaciją, kurią vyriausybės norėjo paslėpti, o kritikai jį laiko grėsme nacionaliniam saugumui. Tačiau jo naujausias titulas yra laisvas žmogus.
Jo 14 metų trukusi teisinė saga, siekiant išvengti ekstradicijos į JAV ir pateikti kaltinimus šnipinėjimu dėl įslaptintų žvalgybos bylų paskelbimo 2010 m., baigėsi.
Assange’as antradienį JAV federaliniame teisme Šiaurės Marianų salų sostinėje Saipane pripažino kaltu dėl vienintelio kaltinimo dėl sąmokslo neteisėtai gauti ir platinti įslaptintą krašto apsaugos informaciją.
Tačiau neaišku, ar ir kada jis grįš prie savo gyvenimo darbo – ir ar „WikiLeaks“ vėl taps informatorių, atskleidžiančių valstybės ir karines paslaptis, informacijos centru, ar ne, atsižvelgiant į jo patirtus išbandymus.
Jis visada bus žmogaus teisių gynėjas, sakė jo žmona Stella Assange, tačiau trečiadienio vakarą Australijos sostinėje Kanberoje ji žurnalistams pasakė, kad 52 metų vyras turi atsigauti.
„Jūs turite suprasti, ką jis išgyveno“, – sakė ji. – Jam reikia laiko.
Ji paprašė, kad žmonės suteiktų jiems erdvės ir privatumo, „kad mūsų šeima taptų šeima, kol jis vėl galės kalbėti savo pasirinktu metu“.
Susitarimas dėl ieškinio reiškė, kad jis buvo nuteistas tiek, kiek jau atliko JK, ir galėjo laisvai išvykti.
Pastaruosius penkerius metus Assange’as praleido uždarytas Anglijos Belmaršo griežto režimo kalėjime, uždarytas į savo kamerą 23 valandas per parą, nes jis kovojo dėl ekstradicijos, kad būtų teisiamas pagal 18 kaltinimų pagal JAV šnipinėjimo įstatymą – kaltinimai, dėl kurių jis galėjo būti nuteistas. 175 metams kalėjimo, jei jis būtų pripažintas kaltu.
Prieš tai jis septynerius metus gyveno Ekvadoro ambasadoje Londone, kur jam buvo suteiktas politinis prieglobstis po to, kai Anglijos teismai nusprendė, kad jis turi būti išduotas Švedijai dėl išžaginimo tyrimo, kuris galiausiai buvo nutrauktas 2017 m.
Neigiamas poveikis Assange’ui, Wikileaks
Assange’o patarėjas teisės klausimais JAV Barry Pollackas teigia, kad jam netaikomi jokie apribojimai ar įsakymai, susiję su susitarimu dėl ieškinio.
Tačiau Jamesas Turkas, Toronto Metropoliteno universiteto Laisvos išraiškos centro direktorius, abejoja dėl Assange’o ateities skelbiant jautrią informaciją.
„Manau, kad šis procesas jam padarė didelį neigiamą poveikį, todėl jam gali būti sunku ateityje atlikti aktyvų žurnalisto ar leidėjo vaidmenį“, – sakė jis CBC News.
Assange’as, 2006 m. įkūręs „WikiLeaks“, išgarsėjo 2010 m., kai jo organizacija pradėjo skelbti apie 700 000 įslaptintų dokumentų ir diplomatinių pranešimų, kuriuos paskelbė JAV kariuomenės informatorius Chelsea Manning.
Daugelis dokumentų, susijusių su JAV kariuomenės elgesiu Afganistano ir Irako karų metu, dokumentai, atskleidžiantys, kad civilių aukų skaičius dviejuose JAV vadovaujamuose karuose buvo daug didesnis, nei buvo pranešta, ir išsami informacija apie JAV kalinių kalinimą Gvantaname. Bay, Kuba.
Manningas taip pat nutekino vaizdo įrašą, kurį pavadino „WikiLeaks“. Šalutinis nužudymasparodyta, kaip JAV kariai mirtinai sušaudo keliolika Irako civilių, įskaitant du naujienų agentūros „Reuters“ darbuotojaiiš dviejų „Apache“ sraigtasparnių Bagdade 2007 m. liepos mėn.
Manningas buvo suimtas 2010 m. gegužę ir vėliau nuteistas už 20 kaltinimų pagal Šnipinėjimo įstatymą. Ji buvo nuteista kalėti 35 metus, tačiau buvęs JAV prezidentas Barackas Obama 2017-aisiais sušvelnino bausmę paskutinėmis savo kadencijos dienomis.
Vėlesniais metais „WikiLeaks“ taip pat išleido nutekintus Demokratų partijos el. laiškus iš Nacionalinio saugumo agentūros perimtų asmenų ir dešimtis tūkstančių vidinių el. laiškų, kurie buvo nulaužti iš „Sony Pictures“.
Tačiau „WikiLeaks“ savo svetainėje nieko nepaskelbė nuo 2021 m. ir nepaskelbė jokių originalių dokumentų nuo 2019 m.
Assange’as, duodamas interviu 2023 m Tauta iš Belmaršo kalėjimo, sakė, kad organizacija negalėjo paskelbti informacijos nutekinimo dėl jo įkalinimo, JAV vyriausybės stebėjimo ir organizacijos finansavimo apribojimų.
ŽIŪRĖTI | Po 14 metų trukusios teisinės sagos Assange’o žmona vėl susitinka Australijoje:
JAV vyriausybė kritikuoja Assange’ą
JAV valstybės departamentas trečiadienį pareiškė, kad Assange’as ir 2010 metų „WikiLeaks“ paviešinimai ne tik pakenkė diplomatų gebėjimui užmegzti santykius užsienyje, bet ir kėlė pavojų gyvybėms.
Jo teisininkų komanda nesutiko su kaltinimu, kad „WikiLeaks“ kelia pavojų žmonėms.
„Nėra jokių faktinės žalos įrodymų, ir būtent tai šiandien pripažino JAV vyriausybė Saipano teisme“, – Kanberoje sakė Jennifer Robinson, Assange’o patarėja teisės klausimais iš Australijos.
Brig. gen. Robertas Carras, aukšto rango JAV kontržvalgybos pareigūnas, vadovavęs „WikiLeaks“ laidų poveikio apžvalgai ir liudijęs 2013 m. Manningo nuosprendžio paskelbimo posėdyje, sakė neatskleidė jokių pavyzdžių, kad kas nors būtų nužudytas dėl informacijos nutekėjimo.
Žmonės, kurie iš tikrųjų nukentėjo dėl viso to, sakė Turkas, buvo tie du, kurie iškėlė slaptą informaciją – Assange’as ir Manningas, o tie, kurie įvykdė galimus karo nusikaltimus, kaip paaiškėjo iš nutekinimo, nepatyrė jokių pasekmių.
Pavojus spaudos laisvei
Spaudos laisvės gynėjai pritarė Assange’o paleidimui, tačiau perspėjo, kad net susitarimas dėl prašymo atsiliepia žurnalistams ir naujienų agentūroms.
Pats faktas, kad jis buvo apkaltintas pagal Šnipinėjimo įstatymą – įstatymą, priimtą iš Pirmojo pasaulinio karo, bet kuris niekada nebuvo panaudotas patraukiant baudžiamojon atsakomybėn žurnalistą ar leidėją – kelia šaltį žurnalistams, dirbantiems su įslaptintais dokumentais, sakė vykdantysis Trevoras Timmas. Spaudos laisvės fondo direktorius.
„Manau, kad mes išvengėme blogiausio scenarijaus“, – sakė jis interviu iš Vašingtono, paaiškindamas, kad jei Assange’as būtų stojantis į teismą JAV, byla greičiausiai būtų gavusi apeliacinius skundus ir galiausiai būtų baigta Aukščiausiajam. teisme, kur galėjo būti sukurtas teisinis precedentas.
Tai, pasak Timmo, galėjo leisti „pernelyg uoliems prokurorams, kurie turi kirvį šlifuoti žiniasklaidą“ persekioti tokias organizacijas kaip „The New York Times“ ir „The Washington Post“, kurios, jo teigimu, turi ilgą slaptos medžiagos nutekinimo istoriją.
Jis paaiškino, kad žurnalistai, nagrinėjantys nacionalinį saugumą ir kitas jautrias valdymo sritis, kalbasi su konfidencialiais šaltiniais ir kasdien susiduria su įslaptinta informacija.
Pasak jo, naujienų organizacijos gali du kartus pagalvoti apie tai, kaip judėti į priekį, jei joms kyla grėsmė patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Šnipinėjimo įstatymą.
ŽIŪRĖTI | Assange’as keliauja į Saipaną, kad paduotų ieškinį JAV šnipinėjimo byloje:
